Gyvename tarp žmonių, tad savaime suprantama, kad turime atsižvelgti į kitus, prisitaikyti, laikytis tam tikrų taisyklių. Tačiau jei pastebime, kad darydami sprendimus kaip elgtis, ką sakyti, kaip atrodyti nuolat mąstome apie tai, kaip tai atrodys kitiems, ką žmonės pasakys, vertėtų susirūpinti, kaip tai veikia mūsų gyvenimą. Jei noriu, bet nesiryžtu drąsiau apsirengti, nes kažkam tai gali nepatikti, didelės įtakos mano gyvenimui tai gal ir neturės. Bet jei neleidžiu sau išeiti ilgai lauktų atostogų, nes vadovas pagalvos, kad esu tinginys arba daug metų santykiuose kenčiu smurtą, bet niekam nepasakoju ir nepriimu sprendimo skirtis, nes kažkas gali nuteisti, kenkiu sau. Svarbu būtų patyrinėti apie ką mano “ką kiti pagalvos?”. Kiekvienoje situacijoje svarstydami, kokį sprendimą priimti, užduokime sau klausimus: ką kiti gali pagalvoti? Kas tada nutiks? Kiek tai realu turint omenyje, kad žmonėms paprastai daug mažiau rūpi mūsų gyvenimas nei mums atrodo? Ko aš norėčiau iš tiesų ir kaip jausčiausi, jei taip padaryčiau?
Labai pravartu būtų išgirsti, ką gi tie kiti iš tiesų apie mane galvoja. Jei išdrįsčiau draugės paklausti: “Jei mums susitikus tau daugiau pasakočiau apie savo problemas, ar galvotum, kad esu savanaudė, bloga draugė?”, gal tai galėtų ne tik suartinti, bet ir padėti suabejoti savo gebėjimu skaityti kitų mintis.
Kaip dažnai jūsų galvoje skamba klausimas “ką pagalvos kiti”?
Comments