Keiskimės patys

Neseniai matyta situacija: trimetis, pamatęs Rusijos vėliavą šaukia: “žiūrėk, Lietuvos vėliava, tik spalvos neteisingos”😄. Tai, kaip mes matome pasaulį, priklauso nuo mūsų patirčių, o jos visų skirtingos. Ir mūsų matymas mums paprastai atrodo teisingiausias. Tai dažnai sukelia daugybę konfliktų šeimose: norima pakeisti artimą žmogų, padaryti jį “patogiu”, “taip pat mąstančiu, iš pusės žodžio (ar išvis be žodžių) suprantantį”. Tačiau dažniausiai nepavyksta. Jeigu daugybę metų kovojau ir nieko nepasiekiau, vadinasi, mano elgesys nebuvo veiksmingas. Todėl nustokime reikalauti. Priimkime šalia esantį tokį, koks jis yra ir keiskimės, tobulėkime patys. Ir pasaulis taps labiau toks, kokį norime matyti.