Dėkingumas

Maždaug prieš metus asmeninėje terapijoje gavau užduotį - kasdien skirti laiko pagalvoti, kam ir už ką šiandien esu dėkinga. Apie dėkingumo praktikas ir jų naudą esu girdėjusi ne kartą, todėl nusprendžiau į tai įtraukti visą šeimą: atsirado naujas ritualas prieš miegą - kiekvieno pasidalinimas, už ką šiandien norėčiau padėkoti. Pradžia nebuvo lengva, pasimatė, kad šiaip nėra įprasta apie tai mąstyti. Tačiau žinodami, kad vakare apie tai kalbėsimės, visi pradėjome atkreipti daugiau dėmesio į gerus aplink vykstančius dalykus: stotelėje palaukusį troleibuso vairuotoją, mandagiai aptarnavusią pardavėją ar lietų, kuris prapliupo tik tada, kai įžengėme į namus. Kodėl dėkingumas svarbu?

Mokymasis pamatyti gerus, pozityvius dalykus gali tapti atsvara negatyvumui, polinkiui į pesimizmą, visko matymui tamsiomis spalvomis. Kartais dar vaikystėje patirtos įvairios nelaimės ar aplink mus esantys žmonės, kurie neatliepia mūsų poreikių arba, dar blogiau, smurtauja, suformuoja mumyse įsitikinimą, kad pasaulis nesaugus, o kiti žmonės - nejautrūs, norintys sužeisti, nepatikimi ir pan. Ilgesnį laiką praktikuojant dėkingumą, pasaulis tampa gražesne vieta gyventi, o aplink esantys žmonės - geresni. Tą neseniai labai stipriai patyriau, kai blogai nusiteikusi išėjau pasivaikščioti į mišką. Pirmiausia atkreipiau dėmesį į rytinio miško grožį: šviesiai žali neseniai išsprogę lapai, nuo žibučių visa mėlyna miško paklotė, įvairiais balsais giedantys paukščiai. Tuomet eidama miško takeliu sutikau senjorą, kuris man nusišypsojo ir nuoširdžiai palinkėjo gražios dienos. Po šio pasivaikščiojimo namo grįžau dėkingumo pilna širdimi ir visai kitokia nuotaika.

Dėkingumas kitiems priartina mus prie žmonių, didina pasitikėjimą, bendravimo kokybę. Taip pat dėkingumas sau gali gerinti santykį su savimi, būti atsvara vidiniam kritikui.

Kaip dėkingumą praktikuoti? Užtektų kasdien paskirti tam kelias minutes, stabtelėti ir pagalvoti, kam ir už ką norėčiau padėkoti. Čia svarbu nespausti savęs kažkaip ypatingai jaustis, kartais net nebūtina labai stipriai tuo tikėti (dažnai ši problema kyla apie save, pvz. žinau, kad daug nuveikiau, gal ir galėčiau sau padėkoti, bet man tai nieko nereiškia). Svarbu atkreipti dėmesį, pastebėti. Jei tai taps įpročiu, gal ir nenustosime matyti blogų dalykų, nepradėsime pasitikėti žmonėmis. Bet mintis, kad pasaulyje yra gražių dalykų, gerų žmonių ir kad ne viskas, ką darau, yra blogai, suteikia vilties ir šviesos.

Už ką dažniausiai jaučiatės dėkingi?