Kaltė motinystėje

Turbūt daug kam pažįstama mintis: kaip norėčiau šią savaitę susirgti, pailsėčiau nuo darbų. Dėl tokios svajonės paprastai nepradedame jaustis blogais žmonėmis, tai skamba kaip signalas, kad esame pavargę arba tiesiog situacija darbe nėra pati geriausia. O jei panaši mintis kyla mamai, auginančiai vaikus? “Kartais taip norėčiau nuo visų pabėgti, iškeliauti, kad niekas manęs nerastų ir pagaliau niekam nieko iš manęs nereikėtų”, “Pagaunu save svajojant, kaip gera būtų gyventi vienai, būti atsakingai tik už save” - tokiomis fantazijomis terapijoje dalinasi mamos ir joms dėl to labai gėda. Dėl tokių minčių jos jaučiasi blogos mamos: “Kaip galiu taip galvoti, juk iš tiesų labai myliu savo vaikus?”. Ir iš tiesų labai myli, taip stipriai, kad visiškai save išdalina, pamiršta pasirūpinti savimi. Noras pabėgti tėra signalas, kad pervargome, visko per daug, laikas prisiminti savo poreikius. Tada dažnai seka argumentas: “kitos tai net augindamos daugiau vaikų susitvarko, o aš ne”. Kas tos kitos? Kokie jų vaikai? Kiek jos turi pagalbos? Ir galų gale, ką reiškia susitvarko? Ar žinome, kaip iš tiesų jos jaučiasi? Man tiek daug mamų yra sakiusios “kitos susitvarko geriau”, susidaro įspūdis, kad taip jaučiasi dauguma…Taigi, lygintis šioje vietoje neteisinga, negailestinga savo atžvilgiu ir visiškai neturi prasmės.

Dar dažnai motinystėje kyla klausimas: “nuo ko aš taip jau pavargstu?”. Atrodo paprasta buitis, pasirūpinti vienu ar keliais vaikais - nuvesti į darželį, padaryti valgyti, užmigdyti, argi čia daug? Šioje vietoje dažnai neįvertiname, kiek kainuoja atlaikyti vaikų emocijas, guosti, “noriu, nenoriu”, brėžti ribas, spręsti konfliktus. O kur tokie rūpesčiai kaip surasti būrelius, nepamiršti vizito pas gydytoją, nupirkti kiemo draugui gimtadienio dovaną, užsakyti naujus batus, rūbus ir taip be galo.

Taigi, norisi palaikyti visas pavargusias mamas. Svajonės apie ramų gyvenimą nedaro jūsų blogais žmonėmis. Normalu to norėti, kai trūksta. Įvertinkite, kiek daug darote ir pasirūpinkite savimi. Nekalbu apie atostogas atskirai nuo šeimos (nors jei yra galimybių, tai gali būti visai neblogas variantas) arba kažkokius kardinalius pokyčius. Kartais užtenka rasti laiko kelis kartus per savaitę pasportuoti, išeiti pasivaikščioti. Dažniau paskambinti draugei. Pasigaminti sveikesnius pusryčius. Tapti sau truputį svarbesnei nei vakar.