Ar nepamirštu kvėpuoti?

“Noriu jums padėkoti už tai, kad priminėte man kvėpuoti”. Tai išgirdusi iš savo klientės trumpam apstulbau. Kvėpuoti - tai toks paprastas, banalus dalykas, apie tai nemąstome, tai vyksta natūraliai. Kita vertus, labai puikiai suprantu šią klientę, nes pati taip pat mokausi kvėpuoti.
Gyvenimas nuolatiniame bėgime, stresas, daug nesaugumo jausmo dabartyje ar praeityje - visa tai įjungia kūne išgyvenimo režimą. Suaktyvėja simpatinė nervų sistema - kūnas įsitempia, kvėpavimas tampa dažnesnis, paviršutiniškas. Neretai tai tampa nuolatine būsena, tarsi norma, kol atsiranda pasekmių: aukštas kraujospūdis, nugaros skausmai, kitos sveikatos problemos. Grąžinti kūną į saugumo būseną gali padėti kvėpavimas. Lėtas, gilus kvėpavimas siunčia smegenims žinutę: “esu saugus, galima paleisti įtampą”. Tai nuramina ne tik kūną, bet ir mintis.
Kanadiečių gydytojas Russell Kennedy savo knygoje apie nerimą “Anxiety Rx” kūno nuraminimui rekomenduoja tokį kvėpavimo būdą: gilus įkvėpimas per nosį, po jo dar vienas trumpas, staigus įkvėpimas, pripildantis plaučius iki galo, ir ilgas iškvėpimas per burną. Naudingas gali būti ir kvėpavimas skaičiuojant, pavyzdžiui skaičiuodami iki 4 įkvėpiam, skaičiuodami iki 4 sulaikom kvėpavimą, skaičiuodami iki 6 iškvepiam. Arba dar paprasčiau - giliai, lėtai įkvepiam, lėtai iškvepiam. Kartais klientai skundžiasi, kad šie būdai neveikia. Neveikia dažniausiai dėl to, kad kvėpavimo technikas pradeda naudoti tik itin didelio streso, pavyzdžiui, panikos atakos metu. Kvėpavimą kaip techniką turim įvaldyti. Jei kasdien paskirsime tam kelias minutes, ne tik priminsime sau, kad esame saugūs ir galime paleisti įtampą, bet ir išmoksime tokio kvėpavimo. Jis mums taps vis labiau įprastas ir galės padėti nurimti net sudėtingose situacijose.
Kaip jums sekasi kvėpuoti?

.jpg)



Comments