Jei esam nuolat savimi nepatenkinti, save kritikuojam už tai, ką padarėm, ko nepadarėm, kaip atrodom, kaip jaučiamės, jei vis sau kartojam, kad nepavyks, greičiausiai turim stipriai išreikštą vidinį kritiką. Ka
sdien tenka bendrauti tiek su klientų, tiek su savo vidiniu kritiku, todėl ši tema man labai įdomi. Perskaičiusi Hal Stone ir Sidra Stone knygą "Embracing Your Inner Critic: Turning Self-Criticism into a Creative Asset" norėčiau pasidalinti tuo, kas man buvo įdomu ir galbūt galėtų būti naudinga norint geriau pažinti savo vidinį kritiką. Kai kurias mintis papildžiau ir savo įžvalgomis.
Jūs ne vieni! Tyrimai rodo, kad vidinį kritiką turi daugybė žmonių visame pasaulyje, tik tai, ką jis transliuoja skiriasi priklausomai nuo kultūros. Autoriai juokauja, kad pasaulio ekonomika turi daug naudos iš žmonių vidinių kritikų. Jie atneša finansinę naudą psichoterapeutams, plastikos chirurgams, savipagalbos knygų leidėjams, kosmetikos bei alkoholio ir narkotikų pardavėjams.
Vidinis kritikas yra mūsų žemos savivertės, gėdos šaltinis, galintis netgi tapti depresijos, perdegimo priežastimi.
Dažniausiai kritikas susiformuoja vaikystėje. Autoriai kalba apie tėvų įtaką, norą padaryti mus “tinkamais” žmonėmis, baimę dėl netinkamo vaikų elgesio atrodyti blogais tėvais. Išties didelė dalis mano klientų turėjo kritiškus tėvus arba mokytojus, patyrė patyčias iš kitų vaikų ir tai tapo kritiko žinutėmis suaugusiame amžiuje. Tačiau pastebiu, kad kritikui susiformuoti nebūtina gridėti tiesioginę kritiką. Kartais pakanka to, kad mūsų niekada nepagiria už pastangas (“kad ir kiek stengčiausi, negana”), neskiria dėmesio (“nesu svarbus, vertas meilės”) ar netgi per stipriai globoja, saugo (“pačiam man nepavyks, esu silpnas”). Kritiko formavimuisi įtakos turi ir žiniasklaida, reklamos, kur transliuojama, kaip turime atrodyti, kaip gyventi ir pan. Taigi, atrodo, kad kritiko atsiradimo priežasčių gali būti labai daug, o jų supratimas kiekvienu atveju yra pirmas žingsnis norint sau padėti.
Kritikas labiausiai aktyvuojasi, kai esam pažeidžiami fiziškai (alkani, pavargę, neišsimiegoję), emociškai (patiriame likimo smūgius, nesėkmes). Taip pat naujose vietose, situacijose, kai esam dėmesio centre.
Kad ir kaip sunku tuo patikėti, vidinio kritiko tikslas mus apsaugoti nuo nesėkmių, kitų žmonių kritikos. Tačiau jis tai daro netinkamais būdais, nežino, kada ir kaip sustoti. Kritikas įsijungia, kai jam neramu, baisu, liūdna dėl mūsų.
Norint geriau pažinti savo vidinį kritiką, siūloma kurį laiką stebėti ir rašytis visas jo transliuojamas žinutes ties kiekvienu teiginiu apmąstant, iš kokio žmogaus tai esate girdėję ir kada. Palyginkite savo kritiko žinutes su kitų kritikais. Mano klientai labai nustemba, kai atvirai pasikalbėję su artimaisiais sužino, kad šie lygiai taip pat kenčia nuo kritiško balso viduje.
Svarbu atskirti kritiką nuo savęs - ne “aš esu sau kritiškas”, o “mano kritikas mane kritikuoja”. Atsitapatinti, pamatyti jį kaip savo dalį, kuri kalba vieno iš tėvų ar mokytojo balsu. Kad tai geriau pavyktų, autoriai siūlo suteikti savo vidiniam kritikui pavidalą - nupiešti jį ar nulipdyti, suteikti vardą.
Jei kritikas užpuola prieš miegą gulint lovoje ir jaučiate, kad neužmigsite, geriau atsikelti ir kažką veikti.
Kaip vieną veiksmingiausių būdų suprasti kritiką, autoriai siūlo dialogus su vidiniu kritiku, kai žmogus atsisėda į kėdę, kur “tampa” savo vidiniu kritiku ir atsakinėja į terapeuto klausimus. Tą patį galima daryti ir savarankiškai raštu, užduodant klausimus kritikui apie tai, ko jis siekia, iš kur jis atsirado ir pan., ir atsakant kritiko vardu.
Mūsų tikslas ne nugalėti, panaikinti vidinį kritiką, o jį suprasti. Jei mintyje “esu nevykėlis, dėl to neinu į pasimatymus ir esu vienišas” atpažinsime ir suprasime kritiką, ji gali skambėti taip: “vidinis kritikas (kuris kalba mano tėčio balsu) man sako, kad esu nevykėlis, nes bijo, kad per pasimatymą patirsiu nesėkmę ir man nepakeliamai skaudės”, situacija įgaus visai kitokį atspalvį, sumažės gėdos jausmas, ir galimai priimsime visai kitokius gyvenimo sprendimus.
Kokios jūsų patirtys su vidiniu kritiku?
Коментарі