.jpg)
Su alkoholio vartojimo pasekmėmis darbe tenka susidurti kasdien. Jau nebestebina pasakojimai apie namuose uždarytus, žiemą šąlančius alkanus vaikus, nuo girto tėvo kasnakt bėgančią, miškuose miegančią šeimą, vaikus, kurie nuo 2 metų buvo girdomi alkoholiu, “kad būtų sveikesni” arba pasislėpę nuo girtų tėvų po stalu ragauja iš stiklinių vyno likučius. Kartą mažo vaiko paklaususi, ką reiškia “vienišas”, išgirdau atsakymą: “vienišas būni tada, kai neturi su kuo išgerti”… užaugę tokie vaikai arba patys tampa priklausomais nuo alkoholio, ar turi begalę kitokių rimtų problemų, tokių kaip nuolatinis nerimas, depresija, sunkumai artimuose santykiuose ir pan. Dauguma alkoholikų, su kuriais susitinku pirmą kartą, neigia esantys priklausomi, jaučiasi valdantys situaciją ir alkoholio vartojimas yra jų pasirinkimas. Ir kartais sąmoningumas ateina tik priėjus liepto galą: netekus šeimos, vaikų, darbo, sveikatos. Kartais ir to neužtenka, nes tai yra liga, kuri kuo toliau pažengusi, tuo sunkiau gydoma. Dažnai žmonės sako, kad tokie atvejai, kaip mano aprašyti, yra kraštutiniai ir jų situacija visai kitokia, skardinė alaus kasdien po darbo ir savaitgaliai su stipresniais gėrimais būryje draugų - tik smagus laiko praleidimas. Tačiau siūlau kiekvienam: jei nors kartą iš kito žmogaus girdėjote abejonę, kad galbūt geriate per daug, arba prašymą negerti, vertėtų susimąstyti. Pradžiai siūlyčiau atlikti šį testą:
Jei kyla bent menkiausia abejonė, kad Jūsų gyvenimą valdo alkoholis, ieškokite pagalbos, kol nevėlu.
